Šeimos gydytojo veiksmai šioje programoje apima SAM įsakymu patvirtintos formos informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai; pokalbius su pacientais apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą; gliukozės koncentracijos kapiliariniame kraujyje nustatymą; bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą; mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą; trigliceridų koncentracijos kraujo serume nustatymą; elektrokardiogramą (12 derivacijų); bendrosios paciento širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimą pagal Europos kardiologų draugijos patvirtintą širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės skaičiavimo sistemą SCORE; intensyvaus gyvensenos keitimo schemos ir pirminės prevencijos priemonių plano sudarymą pacientams, kurių bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE sistemą siekia nuo 5 iki 10 procentų; siuntimą į KPP išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, jei pacientui taikytina viena iš šių sąlygų: bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE 11 ir daugiau procentų; metabolinis sindromas arba cukrinis diabetas; aterosklerozė kituose arterijų baseinuose; ankstyvosios išeminės (koronarinės) širdies ligos šeiminė anamnezė (tėvai ar vaikai, sirgę išemine širdies liga: vyrai – jaunesni nei 45 metų, moterys – jaunesnės nei 55 metų); bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje didesnė nei 7,5 mmol/l; mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujo serume didesnė nei 6 mmol/l arba įtariama pirminė šeiminė dislipidemija.
Pirminės prevencijos priemonių planą pacientams, kurių bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE sistemą siekia nuo 5 iki 10 procentų turi sudaryti rizikos veiksnių korekcijos rekomendacijos: hipocholesteroleminė dieta (riebalų kiekio sumažinimas iki 30 proc. bendro kalorijų kiekio, sočiųjų riebalų sumažinimas iki 7 proc. bendro kalorijų kiekio, maistinio cholesterolio kiekio sumažinimas <200 mg/dieną, būtinųjų riebalų rūgščių kiekio padidinimas iki 5 proc.), fizinio aktyvumo didinimas, nutukimo ir antsvorio mažinimas (rekomenduojamas vyrams KM I < 25 kg/m2, moterims – < 23 kg/m2), rūkymo metimo rekomendacijos, alkoholio kiekio sumažinimas (iki 15-30 g/d etilo alkoholio), tikslingas medikamentinis arterinės hipertenzijos, dislipidemijos ir nutukimo gydymas, kai nemedikamentinės priemonės neduoda rezultatų ar jų efektas nėra pakankamas.
Bendrieji medikamentinio gydymo principai: pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija, nesant kontraindikacijų, turi būti paskirti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, fosinoprilis, lisinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, trandolaprilis, zofenoprilis) ir lipidų kiekį mažinantys vaistai visiems ligoniams, kurių MTL cholesterolis yra > 2,5 mmol/l ir 3 mėn. skirtas nemedikamentinis gydymas nebuvo veiksmingas.
Norėtume priminti, kad 2003 metų Jungtinėse Europos draugijų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos klinikinėse nuorodose rekomenduojami tokie lipidų kiekiai kraujyje: bendras cholesterolis <5 mmol/l (190 mg/dl), MTL cholesterolis <3 mmol/l (115 mg/dl), DTL cholesterolis >1 mmol/l (40 mg/dl) vyrams ir >1,2 mmol/l (46 mg/dl) moterims, trigliceridai < 1,7 mmol/l (150 mg/dl). Tačiau žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ar cukriniu diabetu, normatyvai griežtesni: bendrąjį cholesterolį reikia mažinti iki 4,5 mmol/l (175 mg/dl), MTL cholesterolį – iki 2,5 mmol/l (100 mg/dl).
Klinikinių tyrimų rezultatai parodė, jog gydymas HMG-CoA reduktazės inhibitoriais (statinais) sumažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) koncentraciją, sergamumą kraujagyslių ir širdies ligomis bei mirštamumą. Svarbiausi gydymo statinais principai yra cholesterolio sumažinimas iki gydymo nuorodose numatytų koncentracijų, gydymo ilgalaikiškumas ir saugumas.
HMG-CoA reduktazės inhibitoriai slopina cholesterolio sintezę kepenyse, kuri aktyviausia būna naktį. Statinai efektyviausi, kai yra padidėjęs bendrojo ir mažojo tankio cholesterolio kiekis, šiek tiek silpniau mažina trigliceridų kiekį ir didina didelio tankio cholesterolio kiekį. Šiuo metu Lietuvoje dislipidemijos gydymui naudojami šeši statinai: simvastatinas, atorvastatinas, pravastatinas, fluvastatinas, lovastatinas, rosuvastatinas.
Rekomenduojame tokią medikamentinio dislipidemijos gydymo schemą: lipidograma, kepenų fermentai (ALT, AST) ir kreatinkinazė – prieš gydymą, po 1 mėn., po 3 mėnesių. Pirmuosius gydymo metus rekomenduojama visus minėtus tyrimus kartoti kas 3 mėnesius, antruosius ir trečiuosius metus – kas pusę metų, taip pat keičiant vaistus, vaisto dozę ar atsiradus negalavimų. Dažniausia klaida gydant dislipidemijas: pasiekus reikiamą koncentraciją, vaisto vartojimas nutraukiamas. Be to, negalima gydyti atsižvelgiant tik į bendrojo cholesterolio koncentraciją - būtina atsižvelgti ir į trigliceridų, ir į DTL-cholesterolio rodiklius.
Labai svarbu lipidus mažinančius vaistus parinkti įvertinus lipidų profilį pagal labiausiai padidėjusį žymenį. Hipercholesterolemijai gydyti geriausiai tinka statinas, hipertrigliceridemijai ar mišriai dislipidemijai – statino ir fibrato derinys. Kai yra sunki trigliceridemija, norint užkirsti kelią pankreatitui būtina paskirti fibratą. Trigliceridus mažinti padeda omega-3-RR preparatai, kurie yra saugūs deriniuose su statinais ir fibratais. Jei gydymas vaistais nepadeda, gali būti taikomos plazmaferezės. Esant neefektyviam dislipidemijos gydymui ligonis turi būti konsultuojamas kardiologo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ar LSMU klinikose.
